Prelato V.S.Vaičiūno, Teologijos fakulteto dekano sveikinimas

BRANGŪS IR MIELI TREČIOJO AMŽIAUS UNIVERSITETO BENDRUOMENĖS NARIAI,

Pirmiausia noriu pasveikinti brangiausius Trečiojo amžiaus universiteto bendruomenės visus narius su Naujais metais ir, tuo pačiu, su nauju mokslo metų semestru.

Jau trisdešimt metų, kaip minime sausio tryliktąją, mūsų Tautos laisvės gynėjų dieną.

Tūkstančiai viltingų žvilgsnių, Tėvynę mylinčių širdžių atėjo be ginklų, tačiau ryžtingai ginti savo Tėvynės laisvės ir laisvanoriškai, net mirčiai pažvelgus į akis, tvirtai stovėti iki paskutinio gyvenimo atodūsio. Galingųjų suokalbis klastingai mąstė: o gal išsigąs? Ir pradėjo bandyti nutildyti tylą, kuri kelioms sekundėms užvaldė minią. Minioje klyksmas – tankai, šūviai, pirmosios laisvės gynėjų aukos.Koks brangus kraujo lašas. Kaip jis reikalingas sunkiai sergantiems. Mylįs žmogus duoda savo kraują, kad kiti gyventų. Tai taikaus gyvenimo prasmingi momentai.

Tėvyne, Tu tiek daug iškentėjusi, prieš trisdešimt metų buvai aplaistyta nekaltųjų savo vaikų krauju. Kraupioji sausio tryliktosios naktis…Atrodo sujudo visas pragaras: Suokalbiškas išdavystės planas, tankai, automatai, sužvėrėję kareiviai. Pasipila šūviai, taikų nekaltųjų klyksmas, pirmosios didvyrių aukos, Valstybės didžiavyrių ištvermė, pralaimėjusiųjų griežimas dantimis. Bandymai dar palaužti ir suklupdyti Lietuvą.

Ir Pergalė! Lietuva – Tu laisva! Po trisdešimties metų mes tvirčiau ir giliau subrendę – mąstome, atgailaujame, ryžtamės, semiamės jėgų ir stiprybės, meldžiamės: Dieve, suteik mums stiprybės ir ištvermės.

Su meile ir palaiminimu- Prelatas, prof. Vytautas Steponas Vaičiūnas, Teologijos fakulteto dekanas

NAUJI DIDVYRIAI

Tauta kaip ąžuolas tvirta,

Ją laužė istorijos vėtros,

Kartais myriop pasmerkta

Ištvėrė, nes ją didvyriai mylėjo.

Nemunu kraujas tekėjo,

Verkė motinos tyliai,

Iš skausmo širdys virpėjo,

Jų sūnūs tapo didvyriais.

Kraujo lašas, pralietas

Iš meilės brangiai Tėvynei,

Kaip grūdas į dirvą pasėtas

Išaugo naujaisiais didvyriais.

Viskas gyva ir amžina,

2017 m./TĖVYNĖS ŠIMTMEČIUI

Tai, kas per šimtmetį Tėvynės aruoduose sudėta,

Tai rūpestingai saugojo ir saugo didžiavyriai,

Tėvynė liko nepalaužta, nenugalėta!

Jos ateitis visiems mums patikėta –

Išsaugokim ją kaip brangenybę.

Po maža kruopelytę kaupkime kasdieną

Į tą didingą Tėviškės aruodą,

Gerais darbais žydėkime kiekvienas

Ir gero žodžio niekam negailėkim,

Tuomet išliksime tvirti, kaip plienas!

Dėl ateities susimąstykime kiekvienas.

Tik bičiulystės saitais susipynę

Su giesme ir malda Aukščiausiam

Tuomet ir patys likime didvyriais,

Kitiems paliksim žemę išpurentą,

Kad tai, ką sėjame kasdieną,

Ką laistėme krauju ir ašarom,

Ko didvyriai visiems linkėjo

Išlikt grūdais – ne ašakom.

Kasdien gaivinkim viltį rūpestingai,

Tėvynės ateitis priklauso –

Ir mums, ir ateities kartoms,

Tad būkim budrūs ir teisingi.

/Viskas gyva ir amžina, 2017 m./

Parašykite komentarą