VALDYMO STRUKTŪRA
Kauno TAU valdymas grindžiamas demokratijos, autonomijos ir atskaitomybės, savivaldos ir kompetencijos bei efektyvumo principais. Kauno TAU teisės ir prisiimtos pareigos įgyvendinamos per valdymo organus. Aukščiausias Kauno TAU valdymo organas yra konferencija, turinti visas visuotinio narių susirinkimo teises. Vienasmenis valdymo organas – rektorius; kolegialus valdymo organas – rektoratas; savivaldos organas – TAU klausytojų taryba.
Veiklos pradžioje (1999 m.) universitete veikė šeši, o 2019/2020 mokslo metais – jau trylika fakultetų. Jų veikloje dalyvauja 1373 lankytojai.
VEIKLA
Veiklą fakultetuose planuoja ir organizuoja dekanai. Jiems talkina seniūnai, kurių dauguma yra TAU klausytojų tarybos nariai.
Paskaitas, seminarus, diskusijas veda aukštųjų mokyklų dėstytojai, praktikai – medikai, teisininkai, teologai, muziejininkai, menininkai, politikai. Kiekvieno fakulteto veikla yra savita, atliepianti tam tikros mokslo ir praktikos srities paskirtį bei klausytojų mokymosi poreikius. Saviraiškos poreikis, skatinamas emocijų, realizuojamas spontaniškai. Savirealizacija reikalauja dvasinių ir intelektinių pastangų, ieškant savosios paskirties. Universiteto veiklos įvairovė sudaro tam sąlygas. Dalis klausytojų universitetą lanko nuo jo įsikūrimo – baigę vieną fakultetą, pradeda lankyti kitą, čia ne tik mokomasi, bet ir užsimezga draugystė, bendradarbiavimas. Konferencijos, seminarai, įvairūs renginiai, susitikimai su kultūros ir meno atstovais, TAU bendruomenės narių parodos, kelionės, edukacinės ekskursijos šį bendradarbiavimą skatina.
Analizuojant Kauno TAU veiklą socialinės sąveikos požiūriu, galima išskirti tris fakultetų grupes.
Pirmajai grupei priskirtini fakultetai, kurių užsiėmimuose susipažįstama su taisyklėmis, sąlygojančiomis tam tikro tipo sąveiką: žmogaus kūno funcionavimo dėsningumais ir normomis; socialiniais susitarimais ir įstatymais, būtinais socialiniam žmogaus gyvenimui ir veiklai; bendruomeninio gyvenimo, kultūros tradicijomis ir vertybėmis, kurios suteikia veiklai kryptį, ją harmonizuoja ir leidžia įprasminti savąjį gyvenimą. TAI:
Sveikatos fakultetas, kuriam vadovauja dr. Žibuoklė Senikienė ir kuris, bendradarbiaudamas su LSMU ir VDU dėstytojais bei studentais, organizuoja bendrus renginius – konferencijas, seminarus, skirtus sėkmingo senėjimo tematikai. Jų metu dėstytojai ir studentai pristato savo tyrimų rezultatus.
Teisės fakultetas, veiklą pradėjęs 2006 m. sausį, jo steigėjos, dekanės, Lietuvos teisininkų draugijos (LTD) Garbės narės Birutės Štuikienės iniciatyva, nuoseklią teisės pagrindų programą įgyvendina, bendradarbiaudamas su MRU Viešojo saugumo akademijos, VDU Teisės fakulteto akademine bendruomene bei LTD Kauno skyriaus teisininkais. Reikšminga tai, kad klausytojai – absolventai neišsiskirstė, o susibūrė į prasmingai veikiantį AlUMNI klubą, kuriam vadovauja Vida Gavrilčikienė.
Teologijos fakultetas, kuris veikia nuo pat TAU įsikūrimo Kaune pradžios prie VDU Katalikų teologijos fakulteto ir kurio klausytojų pastaraisiais metais ženkliai pagausėjo. Čia susipažįstama ne tik su bažnyčios istorija, bet ir su krikščioniškąja sociologija, religinio švietimo svarba, gamtos filosofija, o tai padeda suvokti žmogaus vertingumą ir atsakomybę, praktikuoti bičiulystę. Jo įkūrėjas ir vadovas prel. prof. dr. Vytautas Steponas Vaičiūnas.
Šių fakultetų dėka įgyvendinama kartų dialogo idėja, kilusi nacionalinėje TAU konferencijoje 2017 m.
Antrosios fakultetų grupės programos, K.Trimako žodžiais tariant (1996), skatina “išeiti iš savęs”, iš savo inividualaus gyvenimo ir dalyvauti kultūros kūrimo procese. Tai fakultetai, kurių veikla orientuota į asmeninių ir socialinių procesų pažinimą, į žmogaus keliones – laike, erdvėje.Tai:
Istorijos fakultetas skatina istorinių procesų pažinimą, grindžiamą tarpdiscipliniškumu ir naujais moksliniais tyrimais – paskaitas skaito istorikai, etnologai, menotyrininkai, sociologai, urbanistai, muzikologai ir kitų sričių specialistai.
Literatūros fakultetas, organizuojantis edukacinius užsiėmimus Maironio literatūros muziejuje, sudaro galimybes susipažinti su muziejine vaizdine medžiaga ir su kultūros reiškiniu – muziejininkyste.
Kultūros ir švietimo istorijos fakulteto klausytojai dalyvauja tarpkultūrinėje projektinėje veikloje, kuri organizuojama skirtinguose Lietuvos ir užsenio šalių regionuose bei pasižymi temų įvairove.
Turizmo ir laisvalaikio organizavimo fakulteto veikla grindžiama tematiniu programiniu principu, kuris realizuojamas keliomis kryptimis: paskaitos, edukacijos, muziejų lankymas, ekskursijos.
Anglų kalbos fakultete VDU absolventės moko anglų kalbos pradmenų ir padeda gilinti žinias.
Baltosios lazdelės fakultetas yra vienintelis Lietuvoje ir skirtas žmonėms, turintiems regėjimo sutrikimų. Planuojant jo veiklą atsižvelgta į poreikius žmonių, norinčių tobulėti, sužinoti, išbandyti naujus dalykus.
Antrosios grupės fakultetų veikla reikšminga žmogaus karjeros arba, kitaip tariant, gyvenimo kelionės suvokimo prasme.Transformacijos ir jų padariniai sąlygoja naujus reikalavimus žmogui: dėl technologijų sudėtingumo, naujų gamybos ir vartojimo tarpusavio santykių iškyla žmogaus lankstumo, gebėjimo prisitaikyti būtinybė, dėl naujoviško geografinės erdvės naudojimo ypatingai svarbus yra žmogaus mobilumas, susijęs su užsienio kalbų mokėjimų bei kitų kultūrų pažinimu.
Trečioji grupė, tai Kūrybinės raiškos, Teatro ir muzikos, Dailės, Dizaino fakultetai, kurių veikla skiriama menui, emocinės kompetencijos plėtotei, savirealizacijos galimybių paieškai, dalyvaujant kultūrinėje veikloje. Fakultetų veikla ypatinga, nes pokyčių laikotarpiu kūrybiškumas tampa būtina kompetencija. Kūrybinės raiškos fakultete, kurį 2019 m. inicijavo ilgametė Literatūros fakulteto dekanė, rašytoja Aldona Ruseckaitė, kuriama palaikanti ir paskatinanti aplinka, būtina kūrybiškumo plėtotei. Asmeninė dekanės kūryba ir patirtis suteikia gyvybę unikaliam fakultetui.
Teatro ir muzikos fakulteto (veiklą pradėjusio 2003 m.) dekanės, Kauno Valstybinio muzikinio teatro solistės, poetės, libretų autorės Violetos Sagaitytės patirties ir ypatingų gebėjimų dėka klausytojai turi galimybę susitikti su Lietuvos teatrų aktoriais, dainininkais, muzikantais, šokėjais, Teatro ir muzikos akademijos pedagogais bei studentais, išgyventi ryšio tarp kartų sinergiją. Bendravimas su profesionaliais menininkais įveda juos į meno ir kūrybos sritį, praplečia pasaulio suvokimą, skatina kurti. Puikus tokio proceso rezultatas – Dramos būrelio, kurio vadovas yra Arūnas Genys, veikla, jos narių kūryba, karantino laikotarpiu reikšmingai praturtinusi universiteto socialinį tinklą (facebook).
Dailės fakultetą galima vadinti tapybos terapijos studija, nes užsiėmimai dailininkės Simonos Juškevičiūtės studijoje – puiki terpė realizuoti savo idėjas ir pažinti savąjį AŠ. Procese, kuris vyksta dėka sąveikos tarp klausytojo, drobės ir studijos vadovės, formuojasi netradicinė, nepatirta kūrybiškumo ugdymo metodika. Esminis šios metodikos privalumas tas, kad siekiama skatinti pažangai, padrąsinti, motyvuoti kūrybai. Taip tapybos procesas sukuria prielaidas tikslingai socialinei komunikacijai, pvz., dalyvavimui Kolpingo kolegijos Bendruomenių dienos renginyje ir tapybos darbų eksponavimui.
Dizaino fakultete, kuriam vadovauja profesionali dizainerė Jolanta Velykienė, siekiama vystyti meno kryptis, padedant klausytojams įsijungti į kūrybinį procesą, panaudoti jį saviugdai; mokantis reikšti savo mintis, jausmus ir potyrius, piešiant, tapant, lipdant ar naudojant kitas meninės raiškos priemones. Tokie užsiėmimai, siekiantiems išreikšti save, palaiko savivertę ir savivoką. Emocijų raiška, bendras darbas su kitais, įgyvendinant savo idėją, yra puiki psichoterapija. Išskirtinai reikšmingas fakulteto veiklos rezultatas – klausytojų portretų paroda, kuri pateko į VDU kolegų parengtą filmuotą siužetą ir sulaukė kvietimų tapti keliaujančia.
Apibendrinant tikslinga pastebėti, kad vyresnio amžiaus žmonių karta mokėsi visą dėmesį sutelkdama į proto lavinimą. Taip mumyse, jeigu mąstyti holistiškai, susiformavo tam tikras vakuumas. Jį užpildyti padeda Trečiojo amžiaus universiteto veikla, o karantinas atskleidė naujas ir neribotas galimybes.
Esame organizacija, kuri prisideda prie mokymosi visa gyvenimą, savitarpio pagalbos, savanorystės idėjų išsaugojimo ir jų raiškos savojo miesto, šalies, Europos, pasaulio kultūroje pokyčių laikotarpiu.
Šiandienos pasaulyje, apie kurį diskutuojama fakultetų užsiėmimuose, vyksta sudėtingos transformacijos, o žmonės išgyvena pokyčius. Todėl svarstoma, kaip pokyčiai įtakojo ir įtakoja žmogaus gyvenimą, veiklą, sėkmes ir nesėkmes?
prof. dr. (HP) Nijolė Petronėlė Večkienė