D\u0117l Vytauto Did\u017eiojo universiteto atk\u016brimo\u201c<\/em>, kuriam suteiktas auk\u0161tosios mokyklos statusas Laikinuoju \u0161io universiteto rektoriumi paskirtas akademikas Jurgis Vilemas.<\/p>\n\n\n\n 1989 m. lapkri\u010dio 22-26 dienomis \u010cikagoje (JAV) vykusiame VI pasaulio lietuvi\u0173 mokslo ir k\u016brybos simpoziume ir t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u017eio 27 d. Kaune buvo i\u0161rinktas VDU Atkuriamasis Senatas, kur\u012f sudar\u0117 48 Lietuvos ir 48 i\u0161eivijos mokslininkai. 1990 m. gegu\u017e\u0117s 24 Atkuriamasis Senatas VDU rektoriumi i\u0161rinko Kalifornijos universiteto Los An\u017eele (JAV) informatikos profesori\u0173 Algird\u0105 Avi\u017eien\u012f. VDU \u012fdiegta moderni Harvardo universiteto (JAV) modeliu pagr\u012fsta trij\u0173 pakop\u0173 studij\u0173 koncepcija, kurias baigus suteikiami bakalauro, magistro ir moksl\u0173 daktaro laipsniai.<\/p>\n\n\n\n
Nuo 1995 met\u0173 VDU v\u0117l prad\u0117tos vykdyti teis\u0117s studijos. \u012esteigta Teis\u0117s katedra,<\/strong> kurios ved\u0117jas 1996-1999 m. buvo \u017einomas teisininkas, advokatas, doc. dr. Petras Algimantas Mi\u0161kinis,<\/strong> d\u0117st\u0119s \u016bkin\u0119, finans\u0173 ir prekybos teis\u0119. Teko su juo asmeni\u0161kai bendrauti ir konsultuotis \u012fvairiais teisiniais klausimais. Jis buvo auk\u0161tos kvalifikacijos, \u0161iltas ir m\u0117g\u0119s bendrauti \u017emogus, 1988-1992 m. vadovavo juridinei konsultacijai, teikusiai nemokam\u0105 teisin\u0119 pagalb\u0105 \u017emon\u0117ms, gyn\u0117 bankuose nukent\u0117jusi\u0173 ind\u0117linink\u0173 interesus. Nuo 1992 iki 1996 m. Petras Mi\u0161kinis buvo Lietuvos Respublikos Seimo narys. Dukra R\u016bta ir s\u016bnus Algirdas taip pat teisininkai. Doc.dr. Algirdas Mi\u0161kinis advokatas, buv\u0119s MRU Finans\u0173 teis\u0117s katedros ved\u0117jas taip pat susij\u0119s su VDU. Jis yra kartu su manimi parengto VDU ir MRU bendro leidinio-vadov\u0117lio Aplinkosaugos teis\u0117 (2011 m.) <\/em>bendraautorius.<\/p>\n\n\n\n 1999 met\u0173 pabaigoje, siekiant pagerinti ir suintensyvinti b\u016bsim\u0173j\u0173 teisinink\u0173 parengim\u0105 buvo \u012fsteigtas savaranki\u0161kas VDU padalinys-Teis\u0117s institutas. <\/strong>\u0160io instituto direktorius nuo 2000 m. iki 2006 m. buvo i\u0161 JAV atvyk\u0119s advokatas teis\u0117s dr. Tadas Klimas, <\/strong>daktaro laipsn\u012f \u012fgij\u0119s De Paulo teis\u0117s mokykloje. Kartu jis buvo ir Lietuvos advokat\u0173 tarybos narys, Kaune atidar\u0119s savo advokato kontor\u0105., daugelio \u012fstatym\u0173 projekt\u0173 reng\u0117jas. Tadas Klimas buvo principingas ir reiklus vadovas, m\u0117go tvark\u0105 ir nenuolaid\u017eiavo tinginiams bei apsileid\u0117liams. Reikalaudavo i\u0161 student\u0173 laikytis akademin\u0117s drausm\u0117s, nustatytu laiku gauti d\u0117stom\u0173 dalyk\u0173 \u012fskaitas, i\u0161laikyti egzaminus ar apginti baigiamuosius darbus. Tuo laikotarpiu teko garb\u0117 ir \u0161io straipsnio autoriui Teis\u0117s instituto studentams skaityti \u017dem\u0117s teis\u0117s <\/em>kurso paskaitas, taip pat dalyvauti student\u0173 baigiam\u0173j\u0173 darb\u0173 gynimo komisijose. Nuo 2006 m. iki 2008 m. Teis\u0117s instituto direktorius buvo dabartinis Lietuvos Respublikos Seimo narys doc. dr. Stasys \u0160edbaras.<\/strong><\/p>\n\n\n\n <\/strong>Nuo 2008 m. rugs\u0117jo 1 d. Teis\u0117s instituto direktore tapo dabartin\u0117 VDU prorektor\u0117 mokslui prof. dr. Julija Kir\u0161ien\u0117, <\/strong>kuri v\u0117liau buvo ir Teis\u0117s fakulteto dekan\u0117. 2008 spalio m\u0117nes\u012f Teis\u0117s institutas buvo pertvarkytas \u012f Teis\u0117s fakultet\u0105. <\/strong>Ta\u010diau Teis\u0117s fakulteto gimimo dat\u0105 reik\u0117t\u0173 laikyti 1999 metus, nes tuo metu \u012fsteigtas Teis\u0117s institutas tur\u0117jo fakulteto status\u0105. Nuo 2015 m. liepos 1 d. Teis\u0117s fakulteto dekanas buvo doc. dr. Tomas Berkmanas. <\/strong>Teis\u0117s fakultete veikia Vie\u0161osios teis\u0117s katedra ir Privatin\u0117s teis\u0117s katedros. <\/strong>Teis\u0117s fakultete \u0161iuo ,metu vykdomos vientisosteis\u0117s studijos, kurios apima bakalauro ir magistro studijas. Baigusiems studijas suteikiamas vientis\u0173 studij\u0173 teis\u0117s magistro laipsnis ir teisininko profesin\u0117 kvalifikacija. Teis\u0117s studijos vykdomos pagal vakarieti\u0161k\u0105 universitet\u0173 model\u012f. Apie 10 teis\u0117s dalyk\u0173 Teis\u0117s fakulteto studentams angl\u0173 kalba d\u0117sto specialiai atvyk\u0119 i\u0161 JAV, Jungtin\u0117s Karalyst\u0117s, \u0160veicarijos, Italijos, Ispanijos ir kit\u0173 \u0161ali\u0173 auk\u0161t\u0173j\u0173 mokykl\u0173 profesoriai ir d\u0117stytojai. Nuo 1999 iki 2000 m. Teis\u0117s fakultetas leido mokslin\u012f \u017eurnal\u0105 Teis\u0117s ap\u017evalga<\/em>, o nuo 2010 m. bir\u017eelio 17 d. \u017eurnalas leid\u017eiamas elektroniniame formate. Belieka palink\u0117ti Teis\u0117s fakultetui ir \u017eurnalui Teis\u0117s ap\u017evalga <\/em>ir toliau s\u0117kmingai pl\u0117toti savo veikl\u0105, rengiant auk\u0161tos kvalifikacijos teisininkus ateities kartoms ir vykdant fundamentalius mokslinius tyrimus.<\/p>\n\n\n\nProf.dr. Eduardas Monkevi\u010dius<\/p>\n\n\n
\n
![\"\"](\"http:\/\/kaunastau.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/03\/foto-3-paskaitai.jpeg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n
\n\n\n\n<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
2-ji paskaita. VDU TEISI\u0172 FAKULTETO \u0160VIESUOLIAI.<\/strong><\/p>\n\n\n\n
![\"\"](\"http:\/\/kaunastau.lt\/wp-content\/uploads\/2021\/02\/2-paskaitos-foto.jpeg\")
<\/figure><\/div>\n\n\n\u201eI\u0160 TEISIN\u0116S MINTIES ISTORIJOS\u201c<\/em><\/strong>. VDU TEISI\u0172 FAKULTETO \u0160VIESUOLIAI.<\/strong><\/p>\n\n\n\nVDU Teisi\u0173 fakultete 1922-1939 m. <\/strong> pedagogin\u0119 ir mokslin\u0119 veikl\u0105 vykd\u0117 eil\u0117 to meto \u017eymiausi\u0173 profesori\u0173, d\u0117stytoj\u0173 intelektual\u0173 ir kit\u0173 \u0161viesuoli\u0173, kuri\u0173 moksliniai ir kult\u016briniai tyrimai yra aktual\u016bs ir m\u016bs\u0173 dienomis. J\u0173 moksliniai darbai buvo spausdinami periodiniame leidinyje Teisi\u0173 fakulteto darbai, <\/em>kuri\u0173 iki 1939m. pabaigos i\u0161leista 10 tom\u0173 arba leid\u017eiami atskiromis knygomis su VDU Teisi\u0173 fakulteto kredencialais. \u017demiau pamin\u0117ti ne visi profesoriai ir d\u0117stytojai bei j\u0173 darbai, nes visiems apra\u0161yti tur\u0117t\u0173 b\u016bti skirtas atskiras leidinys.<\/p>\n\n\n\n Mykolas Riomeris (1880-1945),<\/em><\/strong> teis\u0117s daktaras, profesorius, VDU rektorius (1927-1928 ir 1939 m. ). Jis pirmas Lietuvoje suk\u016br\u0117 konstitucin\u0117s teis\u0117s pagrindus, d\u0117st\u0117 studentams konstitucin\u0119 teis\u0119. Paskelb\u0117 eil\u0119 tarptautin\u0117s reik\u0161m\u0117s darb\u0173, skirt\u0173 konstitucin\u0117s ir administracin\u0117s teis\u0117s problemoms nagrin\u0117ti. Mykolo Riomerio darbais r\u0117m\u0117si ir 1922 m. Lietuvos Respublikos Konstitucijos k\u016br\u0117jai. Svarbiausieji Mykolo Riomerio darbai: \u201eSuverenitetas\u201c, \u201eReprezentacija ir mandatas\u201c,(1927 m.), \u201eAdministracinis teismas\u201c,(1927 m.), \u201eKonstitucin\u0117s ir teismo teis\u0117s pasieniuose\u201c(1932 m.), \u201eLietuvos konstitucin\u0117s teis\u0117s paskaitos\u201c \u201eValstyb\u0117 ir jos konstitucin\u0117 teis\u0117. (paskait\u0173 ciklas),.<\/em> ir kt. Mykolo Riomerio darbai aktual\u016bs ir m\u016bs\u0173 dienomis, jais remiamasi \u012fvairi\u0173 teis\u0117s ir politologijos mokslinio tyrimo darbuose. Tenka pabr\u0117\u017eti, kad apart pedagogin\u0117s ir mokslin\u0117s veiklos Mykolas Riomeris tarpukario Lietuvoje kartu buvo ir aktyvus valstyb\u0117s ir visuomen\u0117s veik\u0117jas. U\u017e nuopelnus Lietuvos valstybei ir mokslui Mykolas Riomeris apdovanotas Gedimino ir Vytauto Did\u017eiojo antrojo laipsnio ordinais , taip pat Latvijos trij\u0173 \u017dvaig\u017ed\u017ei\u0173 ordinu. Netrukus po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo Vilniuje buvo \u012fsteigtas specializuotas Mykolo Riomerio vardo universitetas, jo vardu pavadinta viena i\u0161 \u0161io universiteto auditorij\u0173.<\/p>\n\n\n\nPetras Leonas (1864-1938),<\/em> <\/strong>teis\u0117s daktaras, VDU Garb\u0117s daktaras, <\/strong>profesorius,nuo 1922 m iki 1933 m. pirmasis Teisi\u0173 fakulteto dekanas.Kartu jis u\u017e\u0117m\u0117 Teis\u0117s enciklopedijos ir Teis\u0117s filosofijos istorijos katedr\u0173 ved\u0117jo pareigas.Tarpukario Lietuvoje jis buvo <\/strong>vienas i\u0161 svarbiausi\u0173 ir geriausi\u0173teis\u0117s teoretik\u0173. Teisi\u0173 fakulteto studentams skait\u0117 teis\u0117s enciklopedijos, teis\u0117s sociologijos ir teis\u0117s filosofijos paskaitas. Svarbiausios jo knygos: Teis\u0117s enciklopedijos paskaitos,(1931 m), Teis\u0117s filosofijos istorija, (1928 ir 1995 m.), Sociologijos paskaitos ir kt.. <\/em>Be to, aktualiais to meto teis\u0117s ir politikos klausimais Petras Leonas daug ra\u0161\u0117 teisin\u0117je ir periodin\u0117je spaudoje, 1933-1938 metais buvo \u017eurnalo \u201eKult\u016bra\u201c <\/em>atsakingasis redaktorius. Pastaruoju metu visi jo darbai surinkti ir i\u0161leisti 3 tom\u0173 ra\u0161tuose. Savo gyvenime ir k\u016bryboje Petras Leonas vadovavosi Imanuelio Kanto suformuluota prasminga id\u0117jine taisykle: \u201eElkis su kitu taip, kaip tu nor\u0117tum, kad kitas taip elgt\u0173si su tavimi\u201c.<\/em> \u017dinomi ir prasmingi, nepaprastai aktual\u016bs jo posakiai, skirti teisininko profesijai: \u201eTeisininkas<\/em> jokiomis aplinkyb\u0117mis negali sudaryti sandorio su savo s\u0105\u017eine…o nedoras teisininkas yra pavojingesnis net u\u017e nusikalt\u0117l\u012f\u201c.<\/em> Petras Leonas buvo teisinio pozityvizmo atstovas, parlamentin\u0117s demokratijos id\u0117jos \u0161alininkas. Ta\u010diau jis buvo toleranti\u0161kas ir kitokioms teisin\u0117ms pa\u017ei\u016broms bei id\u0117joms. Pavyzd\u017eiui, \u201eTeis\u0117s enciklopedijos paskaitose\u201c <\/em>jis daug d\u0117mesioskyr\u0117 \u201ePrigimtin\u0117s teis\u0117s\u201c (ius naturale) <\/em>id\u0117jai, kuri\u0105 suprato kaip \u017emogaus prigimtyje gl\u016bdant\u012f teisingumo idealo siek\u012f, tod\u0117l prigimtin\u0117 teis\u0117 yra kriterijus vertinti pozityvi\u0105j\u0105 teis\u0119 ir kurti jos pataisas. Petras Leonas pateik\u0117 i\u0161sami\u0105 \u012fvairaus istorinio laikotarpio id\u0117j\u0173 ir teorij\u0173 apie prigimtin\u0117s teis\u0117s ir teisingumo s\u0105veik\u0105 su pozityvi\u0105ja teise ir valstybe analiz\u0119. \u017dymaus tarpukario teisininko Petro Leono atminimas neliko u\u017emar\u0161tyje, bet buvo \u012fvertintas ir \u012fam\u017eintas. Apie Petro Leono gyvenim\u0105 ir \u012fvairiapus\u0119 veikl\u0105 surinkta ir susisteminta gausi med\u017eiaga, (apie 715 psl.), kuri apra\u0161yta ir analizuota jo giminai\u010dio, profesoriaus, akademiko Juozo Leonavi\u010diaus knygoje \u201ePetras Leonas-Lietuvos s\u0105\u017ein\u0117 (1864-1938)\u201c.<\/em> Petro Leono 150-osioms gimimo metin\u0117ms ir Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brimo 100-me\u010diui pamin\u0117ti Lietuvos teisinink\u0173 draugijos Kauno skyriaus iniciatyva i\u0161leistas specialus leidinys: \u201ePetras Leonas: teisinis palikimas ir dabartis\u201c<\/em>, kuriame mokslo atstovai ir teisininkai-praktikai analizuoja Petro Leono gyvenim\u0105 ir pasaul\u0117\u017ei\u016br\u0105, taip pat jo id\u0117j\u0173 aktualum\u0105 sprend\u017eiant dabarties problemas. Kauno m. savivaldyb\u0117 2004 m. liepos 16 d. sprendimu vienai i\u0161 nauj\u0173 Kauno miesto gatvi\u0173 suteik\u0117 Petro Leono vard\u0105, o ant namo K. Donelai\u010dio g. 77 fasado leido \u012frengti atminimo lent\u0105 su P.Leono bareljefu. Petro Leono vardu pavadinta ir viena VDU Teisi\u0173 fakulteto auditorija.<\/p>\n\n\n\n Antanas Kri\u0161\u010diukaitis (1864-1933)<\/em><\/strong>–<\/em> nepriklausomos Lietuvos Vyriausiojo Tribunolo pirmininkas (1918-1923 m. ir 1925-1933 m.), artimas Petro Leono bendra\u017eygis, organizavo Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerij\u0105 ir k\u016br\u0117 teisin\u0117s valstyb\u0117s pagrindus. Kartu su Petru Leonu \u012fk\u016br\u0117 Lietuvos teisinink\u0173 draugij\u0105, trylik\u0105 met\u0173 buvo jos pirmininkas, redagavo draugijos leidin\u012f \u201eTeis\u0117\u201c, <\/em>kuriame reguliariai publikavo Vyriausiojo Tribunolo praktikos ap\u017evalgas. Nuo 1923 m. Antanas Kri\u0161\u010diukaitis VDU Teisi\u0173 fakulteto profesorius, v\u0117liau Baud\u017eiamosios teis\u0117s ir baud\u017eiamojo proceso katedros ved\u0117jas. B\u016bsimiesiems teisininkams Antanas Kri\u0161\u010diukaitis skait\u0117 baud\u017eiamojo proceso kurs\u0105 ir ved\u0117 \u0161io dalyko seminarus. Pareng\u0117 studentams Baud\u017eiamojo proceso kurso med\u017eiag\u0105. Paskaitose ir seminaruose jis pla\u010diai naudojo teism\u0173 ir Vyriausiojo Tribunolo praktikos ap\u017evalgas, tod\u0117l studentams jos buvo \u012fdomios ir svarbios. Kartu studentai \u012fgydavo ir kalbini\u0173 bei taisyklingos teisin\u0117s terminologijos \u017eini\u0173, nes profesorius mok\u0117 studentus juos teisingai naudoti kalbose ir dokumentuose. Didelis jo ind\u0117lis yra \u012fstatym\u0173 leidybos ir tobulinimo bei teisin\u0117s literat\u016bros redagavimo ir leidimo veikloje. Jis paeng\u0117 Baud\u017eiamojo proceso \u012fstatymo projekt\u0105, redagavo 1930 m. i\u0161leist\u0105 Teisingumo ministerijos leidin\u012f \u201eLietuvos teismas 1918-1928 m. \u201e<\/em>taip pat A. Merkio sudaryto \u201eLietuvos \u012fstatym\u0173 ir po\u012fstatymini\u0173 akt\u0173 rinkinio\u201c <\/em>dvi laidas ir kt. Antano Kri\u0161\u010diukai\u010dio redaguojamas Lietuvos teisinink\u0173 \u017eurnalas \u201eTeis\u0117\u201c<\/em> tapo m\u0117gstamas ir skaitomas ne tik teisinink\u0173 , bet ir pla\u010diosios visuomen\u0117s. \u017durnalo d\u0117ka visuomen\u0117 buvo supa\u017eindinta su Lietuvos valstybingumo ir teisin\u0117s sistemos k\u016brimo bei \u012fgyvendinimo, teism\u0173 reformos ir kitomis problemomis. Jis pats suredagavo 23 \u017eurnalo numerius, taisydamas straipsni\u0173 kalb\u0105 ir korekt\u016br\u0105, tod\u0117l \u017eurnalo tekstai ir jo priedai buvo pateikiami skaitytojui gra\u017eia lietuvi\u0173 kalba. Antano Kri\u0161\u010diukai\u010dio iniciatyva ir pastangomis kaip \u017eurnalo \u201aTeis\u0117\u201c <\/em>priedai i\u0161leista nema\u017eai u\u017esienio ir Lietuvos autori\u0173 veikal\u0173. \u012edomu pabr\u0117\u017eti, kad Antanas Kri\u0161\u010diukaitis pasirei\u0161k\u0117 ir kaip ra\u0161ytojas, para\u0161\u0119s satyros vaizdeli\u0173 ir feljeton\u0173, i\u0161vert\u0119s nema\u017ea garsi\u0173 pasaulio ra\u0161ytoj\u0173 k\u016brini\u0173. Ai\u0161b\u0117s <\/em>slapyvard\u017eiu ra\u0161\u0117 straipsnius periodiniams leidiniams \u201eLietuvi\u0161kasis balsas\u201c, \u201eVienyb\u0117 lietuvnink\u0173\u201c, \u201eGarsas\u201c, \u201eVarpas\u2018, Nemuno sargas\u201c <\/em>.<\/p>\n\n\n\n Augustinas Janulaitis (1878-1950 )-<\/em><\/strong>teis\u0117s daktaras, VDU Garb\u0117s daktaras., ordinarinis profesorius, akademikas. Atk\u016brus Lietuvos nepriklausomyb\u0119 Augustinas Janulaitis i\u0161 karto \u0117m\u0117 aktyviai dalyvauti valstyb\u0117s atk\u016brimo, stiprinimo ir pedagogin\u0117je veikloje. Nuo 1922 m. jis buvo Istorijos katedros ved\u0117jas, o nuo 1935 m. iki 1939 m. Teisi\u0173 fakulteto dekanas. Studentams d\u0117st\u0117 Lietuvos teis\u0117s istorijos kurs\u0105. 1939 m. pabaigoje Teisi\u0173 fakultet\u0105 perk\u0117lus \u012f Vilni\u0173 jis kur\u012f laik\u0105 buvo Vilniaus universiteto naujo Teis\u0117s fakulteto dekanas. Soviet\u0173 S\u0105jungos okupacijos prad\u017eioje Augustinas Janulaitis buvo paskirtas Vilniaus universiteto Istorijos filologijos fakulteto dekanu, o v\u0117liau i\u0161rinktas Lietuvos SSR Moksl\u0173 akademijos tikruoju nariu. Augustinas Janulaitis para\u0161\u0117 eil\u0119 reik\u0161ming\u0173 darb\u0173 Lietuvos istorijos ir teis\u0117s klausimais. Jis redagavo Teisi\u0173 fakulteto periodin\u012f leidin\u012f Teisi\u0173 fakulteto darbai\u201c<\/em>, kuriame spausdino ir savo darbus. Viso iki 1940 m. i\u0161leista 10 Teisi\u0173 fakulteto darb\u0173 tom\u0173.<\/em> Svarbiausi jo darbai: Simonas Daukantas<\/em> (1913 m.),<\/em> 1863-1864 m. sukilimas (1921 m.), Kunigai ir 1831 m. revoliucija Lietuvoje (1923), Vyriausiasis Lietuvos Tribunolas XVI-XVIII am\u017e. (1927 m.), Napoleono teisynas (1930 m.), Ignas Danilavi\u010dius Lietuvos bei jos teis\u0117s istorikas (1932 m.), Lietuvos bajorai ir j\u0173 seimeliai XIX am\u017e. (1936), Lietuvos didysis kunigaik\u0161tis K\u0119stutis (i\u0161leista 1998 m.), ir kt. <\/em>Remdamasis lenk\u0173 istorik\u0173 S. Kutrzebos, J. Jaroszevi\u010diaus, M. Liubavskio ir savo asmeniniais darbais jis i\u0161leido antologin\u0119 ap\u017evalg\u0105 Lietuvos visuomen\u0117s ir teis\u0117s istorija (1916 m.).<\/em> Did\u017eiulis Augustino Janulai\u010dio k\u016brybinis palikimas reikalauja istorijos ir teis\u0117s mokslo atstov\u0173 d\u0117mesio ir tolimesnio i\u0161samaus tyrimo.<\/p>\n\n\n\n Antanas Tamo\u0161aitis (1894-1940)<\/em><\/strong>–<\/em>paskutinis nepriklausomos tarpukario Lietuvos teisingumo ministras A.Merkio vyriausyb\u0117je (1939-1940 m.). Teis\u0117s daktaras, Teisi\u0173 fakulteto Teis\u0117s enciklopedijos katedros docentas. 1920 -1922 m. i\u0161rinktas \u012f Steigiam\u0105j\u012f Seim\u0105, kuriame buvo \u0160vietimo komisijos sekretorius. 1922-1925 m . Teisi\u0173 fakulteto studentas, v\u0117liau gilino studijas Vienos ir Pary\u017eiaus universitetuose. 1928 m. VDU Teisi\u0173 fakulteto taryboje apgyn\u0117 teis\u0117s daktaro disertacij\u0105 tema \u201eIstori\u0161koji teis\u0117s mokykla Vokietijoje\u201c<\/em>, kuri i\u0161spausdinta 1929 m. Tais pa\u010diais metais Antanas Tamo\u0161aitis buvo i\u0161rinktas Teis\u0117s enciklopedijos katedros docentu, ta\u010diau pasirinko teisininko-praktiko keli\u0105, prad\u0117jo dirbti prisiekusio advokato pad\u0117j\u0117ju. 1930 m. gr\u012f\u017eo \u012f Teisi\u0173 fakultet\u0105 ir \u0117m\u0117 d\u0117styti rom\u0117n\u0173 teis\u0117s kurs\u0105. Antanas Tamo\u0161aitis kartu buvo ir aktyvus Lietuvos teisinink\u0173 draugijos narys, \u017eurnale \u201eTeis\u0117\u201c <\/em>i\u0161spausdino eil\u0117 pa\u017eintin\u0119 ir mokslin\u0119 reik\u0161m\u0119 turin\u010di\u0173 straipsni\u0173: \u201eAustrijos Konstitucinis Teismas\u201c, (Nr 9), \u201e\u201cTeis\u0117s mokslo d\u0117stymas Pranc\u016bzijoje\u201c (Nr 11), \u201e\u201cU\u017e ir prie\u0161 mirties bausm\u0119\u201c (Nr 13), \u201e\u201cHumani\u0161k\u0173 princip\u0173 \u012fsigal\u0117jimas rom\u0117n\u0173 \u0161eimos teis\u0117je\u201c (Nr36) ir kt.<\/em> Be to, Antanas Tamo\u0161aitis \u012f lietuvi\u0173 kalb\u0105 i\u0161vert\u0117 P. R. Girardo Rom\u0117n\u0173 teis\u0117\u201c, <\/em>pirm\u0105 ir antr\u0105 tomus (1931-1932 m.), <\/em>o 1938 m. kartu su J.Kairiu i\u0161vert\u0117\u201c Hammurabio \u012fstatym\u0105.<\/em><\/p>\n\n\n\n1940 m. bir\u017eelio 15 d. nakt\u012f Lietuvos Vyriausyb\u0117s pos\u0117dyje, kuriam pirmininkavo prezidentas Antanas Smetona ir buvo svarstomas Soviet\u0173 S\u0105jungos ultimatumas, Antanas Tamo\u0161aitis pasisak\u0117 u\u017e pasiprie\u0161inim\u0105 Soviet\u0173 S\u0105jungos agresijai ir Vyriausyb\u0117s pasitraukim\u0105 \u012f u\u017esien\u012f. Ta\u010diau dauguma Vyriausyb\u0117s nari\u0173 tam nepritar\u0117. Soviet\u0173 kariuomenei okupavus Lietuv\u0105 Antanas Tamo\u0161aitis 1940 m. liepos 12 d. nakt\u012f buvo suimtas, u\u017edarytas \u012f Kauno kal\u0117jim\u0105 ir per m\u0117nes\u012f nu\u017eudytas. Antano Tamo\u0161ai\u010dio, doro teisininko ir Lietuvos patrioto gyvenimas ir veikla yra pavyzdys ateities teisinink\u0173 kartoms.<\/p>\n\n\n\n
Teisi\u0173 fakulteto studentams taip pat d\u0117st\u0117 bei savo darbus skelb\u0117 ir kiti gal kiek ma\u017eiau \u017einomi profesoriai ir d\u0117stytojai. Vienas i\u0161 j\u0173-kunigas Petras Malakauskis (1889-1948),<\/em> <\/strong> VDU Teologijos fakulteto docentas, , nuo 1929 m. ordinarinis profesorius, studentams d\u0117st\u0117 ba\u017enytin\u0117s (Kanon\u0173) teis\u0117s kurs\u0105. Tais klausimais paskelb\u0117 21 publikacij\u0105, tame tarpe ir studij\u0105 Prigimtin\u0117 teis\u0117.( \u201eXXI am\u017eius\u201c 2007, Nr 33 (153).Prof.<\/strong> Vladas Ma\u010dys<\/strong><\/em>i\u0161leido savo <\/strong>Civilinio proceso paskaitas (1924 m), <\/em>para\u0161\u0117 straipsnius Socialinis teisi\u0173 mokslo tikslas ir m\u016bs\u0173 \u017eem\u0117s reforma (1924 m.), Apie teismo kandidat\u0173 ir advokat\u0173 paruo\u0161im\u0105 (1932), doc.<\/strong> Vladimiras Stankevi\u010dius<\/strong><\/em> i\u0161leido vadov\u0117l\u012f Baud\u017eiamoji teis\u0117 (1925 m.), ir kt.<\/em> Galima pamin\u0117ti ir Antan\u0105 Veryg\u0105 Darevsk\u012f (1884-1951)-<\/em><\/strong>teis\u0117s daktar\u0105, Teisi\u0173 fakulteto Finans\u0173 teis\u0117s katedros d\u0117stytoj\u0105. Nuo 1923 iki 1939 m. pabaigos jis studentams d\u0117st\u0117 Mokes\u010di\u0173 teis\u0119<\/em> \u201eTeisi\u0173 fakulteto<\/em> darbuose\u201c<\/em> paskelb\u0117 vir\u0161 10 darb\u0173 Lietuvos mokes\u010di\u0173 istorijos ir teis\u0117s klausimais. Svarbiausieji Antano Verygos darbai: Lietuvos mokes\u010diai XV-XVI am\u017e. (1929 m.), Lietuvos mokes\u010diai XVII-XVIII am\u017e. (1930), Dvaro pad\u016bm\u0117s mokestis (1930), \u201e\u0160arvarka\u201c prievol\u0117 (1936), Daktaro disertacija- \u201eOfiara \u201e mokestis 1789 mstais. (1938 m.) ir kt.<\/em> \u0160iuose darbuose Antanas Veryga analizavo Lietuvos Did\u017eiosios kunigaik\u0161tyst\u0117s (LDK) ir v\u0117lesnio laikotarpio mokes\u010di\u0173 ir valstyb\u0117s i\u017edo tvarkym\u0105, mokes\u010di\u0173 r\u016b\u0161is ir surinkimo tvark\u0105, mokes\u010di\u0173 mok\u0117toj\u0173 privilegijas ir teises bei pareigas. Apra\u0161\u0117 ir nema\u017eai tuo metu su mokes\u010diais susijusi\u0173 paprotin\u0117s teis\u0117s norm\u0173. Jo darbai gali b\u016bti naudingi ir \u0161iuo metu studentams, mokslo atstovams ir asmenims, kurie domisi viduram\u017ei\u0173 Lietuvos mokes\u010di\u0173 istorija ir teise.<\/p>\n\n\n\nProf.dr. Eduardas Monkevi\u010dius<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n\n\n\n
Skaityti daugiau<\/em>: \u201eVDU Teisi\u0173 fakultetas. Istorin\u0117 ap\u017evalga https:\/\/www.edumon.lt<\/a><\/em><\/p>\n\n\n\n<\/p>\n\n\n\n
ARCHYVAS<\/p>\n\n\n\n
1 PASKAITA. TEIS\u0116S STUDIJ\u0172 ORGANIZAVIMAS TARPUKARIO LIETUVOJE.<\/strong><\/p>\n\n\n\nPaskait\u0173 cikl\u0105 \u201eI\u0161 teisin\u0117s minties istorijos\u201c pradeda pirmoji paskaita, kurios tikslas yra trumpai ap\u017evelgti pirmosios auk\u0161tosios mokyklos -Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173, v\u0117liau VDU ir Teisi\u0173 fakulteto \u012fsteigimo ir teis\u0117s studij\u0173 juose organizavimo istorij\u0105 tarpukario Lietuvoje. Sekan\u010diose paskaitose siekiama ap\u017evelgti VDU Teisi\u0173 fakulteto veikl\u0105, \u017eymiausi\u0173 profesori\u0173 ir d\u0117stytoj\u0173 darbus ir teisines id\u0117jas, teis\u0117s studij\u0173 po VDU atk\u016brimo istorij\u0105, taip pat humanistini\u0173 teis\u0117s id\u0117j\u0173 t\u0119stinum\u0105 m\u016bs\u0173 dienomis.<\/p>\n\n\n\n
Id\u0117ja atkurti pirm\u0105j\u0105 nacionalin\u0119 auk\u0161t\u0105j\u0105 mokykl\u0105 Lietuvoje prad\u0117ta \u012fgyvendinti i\u0161 karto po nepriklausomyb\u0117s atk\u016brimo. Jaunai tik atsik\u016brusiai Lietuvos valstybei labai tr\u016bko nacionalini\u0173 kvalifikuot\u0173 darbuotoj\u0173 valstyb\u0117s valdyme, ypa\u010d teisingumo vykdymo srityje.,tod\u0117l auk\u0161tosios mokyklos \u012fsteigimas ir veikla, taip pat teisin\u0117s minties sklaida ir visuomen\u0117s teisinis \u0161vietimas tapo vienu i\u0161 svarbiausi\u0173 pirmosios Lietuvos vyriausyb\u0117s u\u017edavini\u0173. Lietuvos Tarybai Vilniuje 1918 m. vasario 16 d. aktu paskelbus nepriklausomos demokratiniais pagrindais sutvarkytos Lietuvos valstyb\u0117s atk\u016brim\u0105, jau t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u017eio 5 d. pirmosios vyriausyb\u0117s pos\u0117dyje buvo priimtas sprendimas atkurti Vilniaus universitet\u0105 ir patvirtintas jo Statutas. Statut\u0105 pareng\u0117 dar nuo 1907 m. Vilniuje veikusi Lietuvi\u0173 mokslo draugija, vadovaujama Lietuvos patriarcho daktaro Jono Basanavi\u010diaus. Statute numatyta \u012fsteigti keturis fakultetus: teologijos, socialini\u0173 moksl\u0173, gamtos ir matematikos. Ta\u010diau tuometin\u0117 geopolitin\u0117 pad\u0117tis nul\u0117m\u0117, kad universitetas Lietuvoje buvo \u012fkurtas tik po ketveri\u0173 met\u0173. Tik k\u0105 gimusiai Lietuvos valstybei jau nuo 1919 m. prad\u017eios teko kovoti su bol\u0161evikais, lenkais ir bermontininkais, tr\u016bko l\u0117\u0161\u0173 bei i\u0161tekli\u0173, tod\u0117l greitu laiku atidaryti universitet\u0105 nebuvo joki\u0173 galimybi\u0173. Tuomet Lietuvi\u0173 mokslo draugijos pastangomis 1919 m. Vilniuje \u012fsteigti Auk\u0161tieji mokslo kursai, kuriems vadovavo daktaras Jonas Basanavi\u010dius. Kursuose buvo 117 klausytoj\u0173, d\u0117st\u0117 11 d\u0117stytoj\u0173, tarp j\u0173 \u017einomi asmenys: Mykolas ir Vaclovas Bir\u017ei\u0161kos, Augustinas Janulaitis, J. Vabalas -Gudaitis, Zigmas \u017demaitis ir kt. Kai Lenkijos kariuomen\u0117 1919 m. baland\u017eio 19 d. u\u017e\u0117m\u0117 Vilniaus kra\u0161t\u0105, did\u017eioji dalis Auk\u0161t\u0173j\u0173 mokslo kurs\u0173 d\u0117stytoj\u0173 persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105. Lietuvos vyriausyb\u0117 persik\u0117l\u0117 \u012f Kaun\u0105 dar 1919 m. prad\u017eioje. Auk\u0161tieji mokslo kursai Vilniuje veik\u0117 ir toliau, kol juos 1921 m. Lenkijos okupacin\u0117 vald\u017eia u\u017edar\u0117 ir atidar\u0117 savo Stepono Batoro vardo universitet\u0105, veikus\u012f iki 1939 m. Tokiu b\u016bdu m\u0117ginimas \u012fkurti pirm\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 universitet\u0105 Vilniuje baig\u0117si nes\u0117kmingai. Tuo tarpu persik\u0117l\u0119 i Kaun\u0105 Lietuvos mokslo atstovai ir \u0161viesuomen\u0117, remiami Vyriausyb\u0117s, d\u0117jo pastangas atkurti pirm\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 universitet\u0105 Kaune.<\/p>\n\n\n\n
<\/strong>Prad\u017eioje neturint galimybi\u0173 i\u0161 karto \u012fsteigti valstybin\u012f universitet\u0105, nutarta atidaryti universiteto status\u0105 atitinkan\u010dius ir visuomenin\u0117mis l\u0117\u0161omis remiamus Auk\u0161tuosius kursus. Profesorius Zigmas \u017demaitis sutelk\u0117 organizacin\u0119 grup\u0119, kurios nariais tapo gamtininkas Tadas Ivanauskas, teisininkas ir istorikas Augustinas Janulaitis, psichologas Jonas Vabalas Gudaitis ir kiti, kurie \u0117m\u0117 r\u016bpintis Auk\u0161t\u0173j\u0173 kursu \u012fsteigimo reikalais. Sudaryta vykdomoji komisija pareng\u0117 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 statuto projekt\u0105, o pat\u012f statut\u0105 \u0160vietimo ministerija patvirtino 1920 m. sausio 5 d. Auk\u0161tieji kursai i\u0161kilmingai atidaryti 1920 m. sausio 27 d. dabartin\u0117je Kauno Maironio universitetin\u0117je gimnazijoje su \u0161e\u0161iais skyriais ( katedromis) : Humanitarini\u0173 moksl\u0173, Teis\u0117s<\/strong>, Matematikos-fizikos, Gamtos moksl\u0173, Matematikos ir Technikos.<\/em> Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 vadovai buvo Zigmas \u017demaitis, o 1921-1922 m. Jonas Gudaitis Vabalas. Teis\u0117s skyriaus vadovas buvo Petras Leonas. Ta\u010diau ne\u017ei\u016brint \u012f tai, kad Auk\u0161tieji kursai buvo visuomenin\u0117 organizacija, juose buvo organizuojamos studijos pagal universitet\u0173 programas. Pus\u0119 l\u0117\u0161\u0173, reikaling\u0173 Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 i\u0161laikymui ir veiklai sudar\u0117 visuomenin\u0117s aukos, o likusi\u0105 dal\u012f skyr\u0117 Lietuvos Vyriausyb\u0117. Auk\u0161tuosiuose kursuose paskaitas skait\u0117 apie 40 d\u0117stytoj\u0173, buvo suburtas mokslo ir student\u0173 kontingentas bei parengtas pirmojo Lietuvos universiteto statuto projektas.<\/p>\n\n\n\n1922 m. gegu\u017e\u0117s 22 d. einantis Lietuvos Respublikos prezidento pareigas Aleksandras Stulginskis pasira\u0161\u0117 ir pateik\u0117 svarstyti Steigiamajam Seimui Lietuvos universiteto statut\u0105, kur\u012f jis patvirtino 1922 m. kovo 24 d. Nuo 1930 m. minint kunigaik\u0161\u010dio Vytauto Did\u017eiojo 500 met\u0173 sukakt\u012f, Lietuvos universitetui suteiktas Vytauto Did\u017eiojo universiteto (VDU) vardas. Pirmasis universiteto rektorius buvo prof. Jonas \u0160imkus, v\u0117liau j\u012f keit\u0117 kiti \u017einomi to meto asmenys, tarp j\u0173 profesoriai, Mykolas Bir\u017ei\u0161ka, (1926-1927), Mykolas Riomeris (1927-1928, 1933-1939) Stasys \u0160alkauskis (1939-1940). Ir kt. Universitete patvirtintas pataisytas Statutas, kuris \u012ftvirtino jo autonomijos, akademin\u0117s laisv\u0117s ir demokratinius valdymo bei veiklos pagrindus. Paskaitos universitete oficialiai prasid\u0117jo 1922m. kovo 6 d. Vyriausioji universiteto valdymo institucija buvo rektoriaus vadovaujama fakultet\u0173 dekan\u0173 taryba. Svarbiems mokymo-mokslo ir kitiems reikalams aptarti buvo kvie\u010diamas jungtinis vis\u0173 profesori\u0173 susirinkimas. Vykdomoji universiteto institucija buvo Senatas, kur\u012f sudar\u0117 vieneriems metams renkami rektorius, prorektorius, sekretorius ir fakultet\u0173 dekanai. Prad\u017eioje universitete buvo \u012fsteigti 5 fakultetai: teologijos, socialini\u0173 moksl\u0173, medicinos, gamtos-matematikos, ir technikos. Buvusieji Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 skyriai reorganizuoti \u012f katedras toliau t\u0119s\u0117 savo darb\u0105 \u012fkurtame universitete \u012f kur\u012f per\u0117jo dirbti ir \u0161i\u0173 kurs\u0173 profesoriai bei d\u0117stytojai, o kurs\u0173 klausytojams suteiktas student\u0173 statusas. V\u0117liau universitetas pl\u0117t\u0117si, buvo reorganizuoti esantys ir \u012fsteigti nauji fakultetai ir katedros.<\/p>\n\n\n\n
Vytauto Did\u017eiojo universitetas tarpukario Lietuvoje buvo vienintel\u0117 auk\u0161toji mokykla, kurioje d\u0117st\u0117 auk\u0161\u010diausi Lietuvos Respublikos pareig\u016bnai, valstyb\u0117s veik\u0117jai ir \u017einomi intelektualai: pirmasis valstyb\u0117s prezidentas Antanas Smetona, ministras pirmininkas Augustinas Voldemaras, Juozas -Tumas Vai\u017egantas, Maironis, Vincas Mykolaitis Putinas, Vincas Kr\u0117v\u0117-Mickevi\u010dius, Balys Sruoga, Mykolas ir Vaclovas Bir\u017ei\u0161kos, Jonas Jablonskis, Tadas Ivanauskas, Mykolas Riomeris ir eil\u0117 kit\u0173. Universitete vyravo liberali studij\u0173 politika, buvo skiriamas ypatingas d\u0117mesys laisv\u0117s, demokratijos ir humanizmo id\u0117j\u0173 propagavimui, m\u016bs\u0173 tautos istorin\u0117s atminties ir susitelkimo puosel\u0117jimui. Kartu buvo puosel\u0117jamos modernumo, liberalumo ir partneryst\u0117s vertyb\u0117s, kurios VDU i\u0161liko ir iki m\u016bs\u0173 dien\u0173.<\/p>\n\n\n\n
VDU Socialini\u0173 moksl\u0173 fakultete prad\u017eioje buvo organizuota ir veik\u0117 Teis\u0117s katedra<\/em><\/strong> . 1922 m. baland\u017eio 12 d. (de jure) <\/em> \u012fsteigtas atskiras Teisi\u0173 fakultetas.<\/em><\/strong> Oficiali (de facto<\/em>) Teisi\u0173 fakulteto veiklos prad\u017eia yra 1922 m. rugs\u0117jo 16 d. kai \u012fvyko pirmasis fakulteto tarybos pos\u0117dis, o t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugs\u0117jo 18 d. prasid\u0117jo ir paskaitos. Pirmuoju Teisi\u0173 fakulteto dekanu ir profesoriumi Lietuvos Respublikos Prezidento 1922 m. bir\u017eelio 20 d. aktu paskirtas Petras Leonas, \u017einomas to meto teis\u0117s teoretikas, buv\u0119s Auk\u0161t\u0173j\u0173 kurs\u0173 Teis\u0117s skyriaus ved\u0117jas, kurs\u0173 klausytojams skait\u0119s teis\u0117s enciklopedijos ir civilin\u0117s teis\u0117s dalyk\u0173 paskaitas. Tuo pa\u010diu Prezidento aktu buvo paskirti kiti Teisi\u0173 fakulteto profesoriai: Augustinas Janulaitis, Mykolas Riomeris, Kazys \u0160alkauskas, Simanas Beliackinas, Oskaras Buchleris, Antanas Tum\u0117nas ir kt. Teisi\u0173 fakultete veik\u0117 net 15 katedr\u0173: teis\u0117s enciklopedijos, rom\u0117n\u0173 teis\u0117s istorijos ir dogmos (kanon\u0173 teis\u0117s), Lietuvos teis\u0117s istorijos, politin\u0117s ekonomijos, teis\u0117s filosofijos istorijos, valstybin\u0117s teis\u0117s, statistikos, finans\u0173, civilin\u0117s teis\u0117s, baud\u017eiamosios teis\u0117s, baud\u017eiamojo proceso, administracin\u0117s teis\u0117s, prekybin\u0117s teis\u0117s ir tarptautin\u0117s teis\u0117s. V\u0117liau kai kurios katedros buvo reorganizuotos ir j\u0173 liko trylika. 1931 m. \u012fsteigta Klaip\u0117dos kra\u0161to Teis\u0117s katedra, kuriame galiojo Vokietijos teis\u0117. Buvo siekiama parengti kvalifikuotus teisininkus ir Klaip\u0117dos kra\u0161tui. Civilin\u0119 teis\u0119 ir proces\u0105 , taip pat ir administracin\u0119 teis\u0119 voki\u0161kai d\u0117st\u0117 Vokietijos profesoriai A.Seangeris ir A. Baumgartenas.<\/p>\n\n\n\n Studijos teisi\u0173 fakultete buvo organizuotos taip kad be privalom\u0173 teis\u0117s dalyk\u0173 studentai tur\u0117jo mokytis u\u017esienio kalb\u0173, istorijos , psichologijos logikos ir kit\u0173 dalyk\u0173. Tuo buvo siekiama parengti pla\u010dios erudicijos auk\u0161tos kvalifikacijos teisininkus. Teisininko diplomui gauti studentai tur\u0117jo i\u0161klausyti vis\u0105 d\u0117stom\u0173 dalyk\u0173 kurs\u0105, gauti \u0161i\u0173 dalyk\u0173 taip pat pratyb\u0173 ir seminar\u0173 \u012fskaitas , i\u0161laikyti egzaminus ir para\u0161yti ne ma\u017eiau kaip 20 ma\u0161inra\u0161\u010dio puslapi\u0173 diplomin\u012f darb\u0105. Diplominio darbo ginti nereik\u0117jo, j\u012f vertino darbo vadovas-profesorius ar kitas fakulteto dekano paskirtas d\u0117stytojas. 1924-1939 m. Teisi\u0173 fakultetas Lietuvai parengti 959 auk\u0161\u010diausios kvalifikacijos teisininkus. VDU Teisi\u0173 fakultetas egzistavo iki 1939 m. pabaigos. Lietuvai atgavus Vilniaus kra\u0161t\u0105 Lietuvos Respublikos Seimas t\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 gruod\u017eio 13 d. pri\u0117m\u0117 Universitet\u0173 \u012fstatym\u0105, pagal kur\u012f Lietuvoje tur\u0117jo veikti du universitetai-Vilniuje ir Kaune: Vilniaus universitetas (VU) ir Vytauto Did\u017eiojo universitetas (VDU). \u012e Vilniaus universitet\u0105 , 1940 m. sausio 18 d. specialiu Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu kartu su mokymo, student\u0173 ir pagalbiniu personalu, mokymo priemon\u0117mis ir inventoriumi buvo perkelti VDU Humanitarini\u0173 moksl\u0173 Teisi\u0173 fakultetai. Tuo buvo siekiama Vilniaus universitete \u012fdiegti VDU puosel\u0117t\u0105 lietuvi\u0161k\u0105 akademin\u0119 kult\u016br\u0105 ir tradicijas. \u012e Vilniaus universiteto nauj\u0105 Teis\u0117s fakultet\u0105 buvo pasi\u0173sti dirbti \u017einomi VDU profesoriai A. Janulaitis, M. Riomeris, A. Rimka ir kt. Naujo Teis\u0117s fakulteto dekanu buvo paskirtas profesorius Augustinas Janulaitis. Tuo Teisi\u0173 fakulteto istorija i\u0161 esm\u0117s baig\u0117si, ta\u010diau jo profesori\u0173 ir d\u0117stytoj\u0173 pedagogin\u0117 \u2013 mokslin\u0117 veikla tarpukario Lietuvoje tur\u0117jo did\u017eiul\u0119 reik\u0161m\u0119 teisin\u0117s minties ir visuomen\u0117s teisin\u0117s kult\u016bros raidai, sudar\u0117 tvirt\u0105 mokslin\u012f pagrind\u0105 tolimesnei Vilniaus universiteto Teis\u0117s fakulteto veiklai.<\/p>\n\n\n\n
Prof. dr. Eduardas Monkevi\u010dius.<\/p>\n\n\n\n
<\/p>\n","protected":false},"excerpt":{"rendered":"
2023-04-05 Dr. Mariaus Jonai\u010dio paskaita „Kristaus teismas: byla pakeitusi \u017emonijos likim\u0105” I\u0160 TEISIN\u0116S MINTIES ISTORIJOS 2021-04-16, 4-oji PASKAITA „LIETUVOS TEISININK\u0172 DRAUGIJA -TEISIN\u0116S MINTIES SKLEID\u0116JA” Mieli Teis\u0117s fakulteto klausytojai. Si\u016blome paskutin\u0119 2020\/2021 m.m. nuotolin\u0119 paskait\u0105 „Lietuvos teisinink\u0173 draugija-teisin\u0117s minties skleid\u0117ja”. Tuo u\u017ebaigiame paskait\u0173 cikl\u0105 „I\u0161 teisin\u0117s minties istorijos”. Tikim\u0117s, buvo \u012fdomu ir naudinga. Smagi\u0173 ir …<\/p>\n
PASKAITOS<\/span> Skaityti daugiau »<\/a><\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"footnotes":""},"class_list":["post-779","page","type-page","status-publish","hentry"],"jetpack_sharing_enabled":true,"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/779","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=779"}],"version-history":[{"count":19,"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/779\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":2048,"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/779\/revisions\/2048"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kaunastau.lt\/index.php\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=779"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}